- mėsinis
- 2 mėsìnis, -ė adj. (2) K, mė̃sinis (1) NdŽ, Gs; SD149, R 1. iš mėsos ar su mėsa pagamintas: Čia, lyg tyčia, valgiai buvo mėsiniai A.Vien. O tų dešrų tur būt visokių: vėdarų, mėsinių, geresnių ir paprastų Mš. Įvairiausių yra mėsinių sriubų rš. Virtinius mė̃sinius su duona valgo Rm. ║ padarytas iš mėsos: Puikus gaidys, su didele raudona, mėsine barzda ir ne prastesniais raitelio pentinais, vaikšto patenkintas, išdidus P.Cvir. ^ Mėsiniam puode geležis verda (pažabotas arklys) Tvr. Mėsinė stirta geležim paspirta (arklys) Pnd, Ds. Mėsinis kubiliukas ir auksinis lankeliukas (žiedas ant piršto) Ds. 2. Sml skirtas mėsai laikyti: Mėsìnis lovys, kur mėsas sūdo J. Čia gelda mė̃sinė Ds. Paduok mėsinė̃lį puodą Ds. 3. mėsai auginamas, laikomas: Dėsliųjų veislių paukščių mėsa yra liesesnė ir prastesnė, o mėsinių – riebesnė ir raumeningesnė rš. Porą mė̃sinių [kiaulių] skerdė, ale tokia šeimyna, tai jau mėsos seniai nebeturi Dbk. | Mėsinė galvijininkystė rš. Kiauliena skirstoma į riebią, bekoninę, mėsinę ir liesą rš. 4. toks, kaip mėsa: Ką tik prasikalę tulikai viršutinėje kūno dalyje esti palšos spalvos, kojos gelsvai mėsinės spalvos T.Ivan. 5. kuris mėsoje veisiasi, mėsa minta: Mėsinė kirmėlė B. Dažnai tenka matyti musių, kurias vadiname mėsinėmis J.Jabl. 6. mėsingas, riebus: Man tokios mėsìnės figūros žmonės visai nepatinka Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.